- pūras
- 1 pū́ras sm. (1)
1. M, J psn. javų kiekio matas, lygus 24 gorčiams: Kapa duoda pū́rą rugių Rš. Pūras – aštuonios asminkos Drs. Rėčka penkiais pūrais Ds. Būdavo didžiasai (arba Kupiškio, keturi pūdai) ir mažasai (arba Vabalnykų, apie tris pūdus) pū́ras Slm. Sunkiai dirbt reikėjo, o tik per metus būdavo keturi pū́rai javų Slč. Po pūrą sumalsma miltų lig aušros Všv. Keturiais pūrais buvo sėta Ds. Pūro sėjos yra linų rautie Ds. Jo (piliakalnio) pamatai užima trijų pūrų vietą, o ant viršaus pasėja pūrą javų LMD(Sln). Čia tėra pasėta tik pūro metas Lnkv. Kiek mokėjai už pūrą rugių? Vlkj. Kiek moka dabar rugių pūrui? J.Jabl. ^ Sėjo pūrą – kulia saują LTR(Paį). Grūdelis prie grūdelio – štai ir pūrelis LTR(Lbv).
2. saikas grūdams ir kt. seikėti: Atleisk miltus iš pū́ro, reiks supilt rugiai Ds. Su pū́ru mieruojam, o su sieku sėjam Rd. Pripylė pilną pū́rą rugių Jnš. Imk pūrą, pamatuok, kiek bus javų Vlkj. Kubilus, kibirus, pūrus mediniais lankais apkaldavo Vl.
3. ppr. pl. prk. daugybė: Pū́rus kantrybės turi su vaikais turėti Krš. Reik kantrybės pū́rais turėti Šv. Dirsės birsta pūrais Vkš.
4. Ml, Zr prk. apie storą, nerangų žmogų: Pabuvo mieste ir baisus pūras pasdarė Blnk. Sėdi kai pūras Trgn, Psn.
◊ pū́rais varýti ž. smarkiai keiktis.velnių̃ pū́ras piktas žmogus: Atsikračiau nu to velnių̃ pū́ro Krž.
Dictionary of the Lithuanian Language.